Forumi Guri Bardhė

Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet
ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne kete faqe,
mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar falas ne faqe.

Regjistrimi zgjat vetem pak sekonda...

Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe vute ne dispozicion
per te n'a vizituar ne faqen tone.

Me Respekt dhe Kenaqesi:
Bordi Drejtues i Forumit Guri Bardhe.
Forumi Guri Bardhė

    Hafiz Ali-Riza Ulqinaku.

    Paula
    Paula
    Anėtar/e Nderi
    Anėtar/e Nderi

    Gjinia : Female
    Shenja e Horoskopit : Aries
    Numri i Postimeve : 120
    Mosha : 42
    Vendndodhja : shkolle
    Profesioni : mesuese
    Pikėt : 186
    Vlersuar : 7
    Data e Regjistrimit : 09/01/2009
    Humor : jo dhe shume

    Hafiz Ali-Riza Ulqinaku. Empty Hafiz Ali-Riza Ulqinaku.

    Mesazh nga Paula prej Sat 12 Jun 2010, 00:08

    Hafiz Ali-Riza Ulqinaku lindi nė Ulqin nė vitin 1855, nė familjen e njė barkatari, qė banonte nė lagjen Rana pranė bregut tė detit. Babai i tij quhej Jakub Behluli, prej fisit Usta Ali. Nė Ulqin e thėrrisnin Hafiz Ali Gjoku, sipas familjes qė njihej edhe me kėtė emėr. Mėsimet i filloi nė Ulqin te myderrizi Sali ef Hylja. Nė Medresenė e Ulqinit mėsimet i ka ndjekur deri nė librin Fenari. Me rėnien e Ulqinit nėn Mal tė Zi, mė 1880 familja e tij emigroi nė Shkodėr bashkė me 413 familje tė tjera qė u shpėrngulėn nga Ulqini. Nė kohėn kur iu lehtėsua pikėllimi dhe mjerimi i madh, qė e dėrrmoi moralisht e materialisht familjen e tij, Hafiz Aliu vendosi tė vazhdonte mėsimet nė Medresenė e Shkodrės dhe aty e mori ixhazetin (diplomėn e medresesė). Pas kryerjes sė Medresesė nė Shkodėr, Hafiz Aliu nė vitin 1882 emėrohet mėsues i shkollės fillore nė lagjen Dudas tė Shkodrės. Ishte djalosh nė moshė 27- vjeēare. Diskutabil duhet tė jetė edhe transferimi i Hafiz Aliut nga Shkodra pėr nė Lezhė. Nė disa burime thuhet se, me kėrkesėn e popullit tė qytetit tė Lezhės, nė vitin 1889 emėrohet imam dhe mėsues nė shkollėn fillore e kėtij qyteti, si dhe myfti pranė Babu-Meshihatit. Mirėpo gjuhėtari dhe orientalisti i njohur Tahit N. Dizdari (tani i ndjerė), autor i veprės madhore ''Oriental-izmat nė gjuhėn shqipe'' pohon se prej disa ulemave regresistė u pėrgatit njė ''mazbatė'' kundėr tij, ēka i kushtoi edhe transferimin pėr nė Lezhė. Sidoqoftė, nė Lezhė Ali Ulqinaku do tė vendoset familjarisht edo tė qėndrojė 24 vjet radhazi, deri nė fund tė jetės sė vet. Ky qytet do ti bėhet si njė vendlindje e dytė. Kėtu do tė njohė kulmin e karrierės sė tij, do tė realizojė prodhimtarinė mė tė rėndėsishme kulturore dhe dotė lėrė pasardhėsit qė tė jetojnė edhe sot e kėsaj dite Hafiz Aliu vdiq nė Shkodėr mė 23 prill1913. Ėshtė varrosur nė xhaminė e Shaban-efendisė nė Mahallė tė Re. Varri i tij sot nuk gjendet.


    Veprimtaria letrare

    Hafiz Ali-Riza Ulqinaku u muar me krijimtari letrare e me veprimtari filo-logjike dhe pedagogjike jo i shtyrė vetėm nga feja, por i shtyer fuqimisht nga nevojat e popullit pėr dije dhe arsim, pėr kulturė dhe shkencė, i motivuar nga dashuria pėr gjuhėn shqipe, pėr ruajtjen e kėsaj gjuhe si kushtim mė parėsorė, pėr ruajtjen e kombėsisė shqiptare tė popullsisė shqiptare islame. Opusi krijues i Hafiz Aliut ėshtė mjaft i gjėrė. Ai ka lėnė disa vepra, qofshin ato tė botuara, qofshin dorėshkrime. Ka botuar njė pėrmbledhje me tri vepra tė veēanta:

    1) pėrkthimin shqip tė veprės turke Huda Rabbim tė dijetarit dhe filozofit turk Ibrahim Hakki Erzurum,
    2) Mevludin me titull: ''Terxheme-i-mevlud ala lisani arnaud'', dhe
    3) Njė fe-rrėfenjės me titull: "'Mexhmuat-ul- avah". Nė dorėshkrim kė lėnė njė ''Abetare'' shqipe dhe tre fjalorė qė i quajti ''Ulqin''. Fjalori i parė Bedi-ul-Mukattar ėshtė njė fjalor nė vargje turqisht-shqip, sipas modelit tė shkollės orientale, qė pėrvetėsohej nga nxėnėsi duke e mėsuar pėrmendėsh. Fjalori i dytė Axhib-ul-menzar ėshtė fjalor alfabetik turqisht-shqip, ndėrsa fjalori i tretė Garib-ul-me. Ōsar ėshtė fjalor shqip-turqisht. Ky fjalor paraqet mė tepėr interes dhe pėrbėhet prej 4000 fjalėve. Si kryevepėr e Hafiz Ali-Riza Ulqinakut merret Mevludi Sherif. (Trajta burimore e kėsaj fjale arabe ėshtė mevlid dhe ka domethėnien: vendlindje, ditė-lindje ose vjershė pėr lindjen e profetit Muhamed). Nė realitet fjala ėshtė pėr Mevludin e poetit tė shquar turk Sylejman Ēelebiut, tė cilin Hafiz Aliu e ka pėrkthyer nė gjuhėn shqipe. Pėrveē pėrkthimit origjinal kjo vepėr ka edhe adaptime, pėrshtatje dhe poezi origjinale. Mevludin Hafiz Aliu e ka shkruar me metrin remel tri herė failatun. Nga vetė pėrkthimi mėsojmė qė Hafiz Aliu mirė e ka njohur mjeshtrinė e vargėzimit, duke patur parasysh meloditė e Mevludit. Ėshtė me ineteres tė theksojmė se pėrkthimin e Mevludit Hafiz Aliu e bėri nė Ulqin nė moshė tė djalėrisė, nė vitin 1873. Duke u shpėrngulur nga Ulqini veprėn e mori me vete nė dorėshkrim. Mjaftė i diskutueshėm ėshtė viti i botimit tė Mevludit. Por sipas tė dhėnave qė jep vetė Hafiz Aliu nė autobiografinė e tij, del se ky Mevlud ėshtė botuar nė vitin 1884-85. Vepra letrare e Hafiz Aliut, ajo e botuar dhe pjesa nė dorėshkrim, ka bėrė ndikim tė madh nė krijuesit letrarė me alfabet arab pas tij. Vargjet e ngritura shqip tė Hafiz Aliut dhe gjuha e tij, ndonėse plot me orientalizma, paraqesin interes tė posaēėm pėr studime letrare dhe gjuhėsore, kurse pėrmbajtja moralizuese e tyre shėrben dhe mund tė shėrbejė si udhėzim, si doracak pėr sjellje praktike tė besimtarit nė islam nėjetėn individuale dhe nė kolektivitetin kombėtar. Hafiz Ali Ulqinaku nė veprat e tija ėshtė nėnshkruar me pseudonimin poetik Ali-Riza, ndėrsa mbiemrin Ulqinaku me siguri do ta ketė marrė pas emigrimit nė shenjė kujtimi pėr vendlindjen e tij.
    Paula
    Paula
    Anėtar/e Nderi
    Anėtar/e Nderi

    Gjinia : Female
    Shenja e Horoskopit : Aries
    Numri i Postimeve : 120
    Mosha : 42
    Vendndodhja : shkolle
    Profesioni : mesuese
    Pikėt : 186
    Vlersuar : 7
    Data e Regjistrimit : 09/01/2009
    Humor : jo dhe shume

    Hafiz Ali-Riza Ulqinaku. Empty Re: Hafiz Ali-Riza Ulqinaku.

    Mesazh nga Paula prej Sat 12 Jun 2010, 00:08

    Hafiz Aliu i takon frymės fetare nė krijimtarinė e bejtexhinjve ulqinakė. Pėr kėtė na flet bejtja nė vazhdim:

    U ndriēue jeta, kur leu Ai Resul,
    Qiell e tok' m 'at sahat u mbush me Nur.
    Kushdo tė don prej xhehenemit nexhatė,
    Le tė bin tuj qa me lot ai sallavatė.

    ose:

    llahi mi gjunaqar banqerem hem kti Ali-Riza, me na fal neve pėr hatėr t'ati Ahmed resulull-llah.

    Duke i bėrė Mevludit njė parathėnie tė vjershėruar, duke i shtuar poezi origjinale, vepra mori karakter didaktik dhe patriotik, sepse siē thotė autori: Zoti i di tė gjithė gjuhėt. pra edhe shqipen. Kjo parathėnie ka gjithsej 20 vargje dhe autori atė e fillon me njė lutje:

    Bismil-lahi thaē me izėn t'Perenis hem me nim t 'Zotit qi na ka jaratis.
    Xuna me shkrumun ni mevlud un si ka, ardhun n 'dynja aj Muhamed Mustafa.

    Ėshtė shumė me rėndėsi tė theksohet njė varg e kėtij Mevludi pėr tė vėrtetuar vetėdijen kombėtare tė Hafiz Ali Ulqinakut, tė cilin e shpreh nė parathėnien e tij:

    Arnaudēe me qerem t 'Zotit u lenis isht nji gjuh qi kalem s'isht kollanis
    Kushda qi ta ven hesab danji hata mej gadit aj qi ta shofi banj rixha

    Nga ky varg mund tė vėrehet edhe ajo qė Hafiz Aliu ishte i mendimit qė i pari filloi ta shkruante shqipen me alfabetin arab. Frika e gabimit, qartė mund tė vėrehet nė kėto vargje. Mirėpo, duhet theksuar se, shqipen me alfabetin arab nė Shkodėr, sipas Zef Jubanit, tė parėt e kanė shkruar bejtexhinjtė shkodranė mulla Hysen Dobraēi dhe mulla Salih Pata, i cili njėkohėsisht ishte poet satirik i oborrit tė Bushatlinjve. Flitet, pra, pėr gjysmėn e dytė tė shekullit XVIII.
    Hafiz Aliu ishte modest nė vlerėsimin e aftėsive tė veta. Pėr kėtė bėn fjalė vargu nė vazhdim:

    Nji vesile pėr me ba Aj Dhylxhealė,
    Me qerem t 'Vet mue gjynahet me m'ifalė.

    Dhe shefaat Aj Muhamed Mustafa,
    Ktij gjynahqari Hafiz Ali Riza.

    Nga ky detaj mėsojmė se para se tė shpėrngulej nė Shkodėr e tė merrte mbiemrin Ulqinaku sipas vendlindjes, ai quhej Ali-Riza. Ai ishte atdhetar i kulluar, poet i talentuar, pėrkthyes i shkėlqyeshėm, leksikograf i dalluar dhe alim i nderuar nė rrethin ku jetoi dhe veproi e mė gjerė.

    N'qoft, qi prej qyfrit me kast, ose gabim, Fjalė, qi nuk duhen, e kamfol'pa mendim.
    Jo se shejatit muhalifndonji punė, Prej gjith atyne u largova un.

    Njerėzit qė e njihnin thonė se ka qenė bejtexhi shumė i talentuar, kurse njėri prej tyre, I hafiz Hasan Mavriqi ka thėnė: ''Ka qenė i zoti, sidomos si shair. Letrėn ka pas mujt me e ba nė bejte''.

    Me interes tė posaēėm pėr mendimin letrar e fetar ėshtė vjersha ''Farzet e Nemazit''. Poezia ka 20 vargje, pėrkatėsisht pesė strofa katėrvargėshe. Ėshtė bejte moralizuese dhe ėshtė e dedikuar masave tė gjera, gjegjėsisht besimtarėve nė islam. Poezia fillon me:

    Ashtu dhe namazi dymdhet farze ka,
    Njenin mangut t'a lan, namaz nuk ka.
    Pėrpara nemazit, gjasht jan pa.fillue,
    Farzi i par 'P: gjith vuxhudin me mbulue.

    Pasi besimtarėt nė islam i njofton qė nemazi ka gjithsej 12 farze, ai jep njėkohėsisht edhe kėshilla qė kanė tė bėjnė mė tė, siē janė: besimtari duhet plotėsuar tė gjitha 12 farze dhe, kėshtu, me qėllim nė strofėn e parė e thekson se: ''vuxhudin me mbulue''.
    Pasi bėri njoftime themelore qė kanė tė bėjnė me nemaz, nė strofat qė vijojnė bėn fjalė pėr abdesin, Kiblen, mėnyrėn e tė falunit etj. Autori vjershėn e pėrfundon me kėshillė:

    Gjith e cilin ryqėn n 'vend tė vet e ban,
    Kush s'i ruen, nemazin s'e ka tamam.
    Me mendue qije n 'huzur tė Perendis,
    Mir 'e ke dal, shejtanit mos i ujdis.

    Bejtexhiu kijametin e sheh si realitet, gjė qė do tė vijė. Nė poezinė ''Shenjat e kijametit'' thotė:

    Kijameti dit' pėr dit 'vjen tuj afrue
    Dhe nishanet pėr kijamet tuj zbulue.
    Padishahi gjith dynjas Aj Pejgamer,
    Pėr disa nishane ka dhanun haber.
    Zor, me rujt imanin pėr at qi mendon,
    Edhe dielli ka me lemun kah prendon.
    Kah prendon, Dielli kur t'lejn, Zot na ruj,
    Tobja ma kabull s'i bahet hiē ndokuj.

    Siē vėrehet, bejtexhiu pėrpiqet qė nė hollėsi tė na informojė se nishanet e kijametit janė evidente dhe vėrehen. Besimtarėt sipas tij, imanin zor do ta rujanė kur tė vijė kijameti, tė cilin e sheh me shumė ērregullime nė natyrė. Jeta e njeriut nuk ėshtė e pėrhershme. Njeriut i vjen mbarimi, mbarim ky qė pėrfundon me vdekje. Ky autor njeriut nė pėrgjithėsi ia shtron njė pyetje, tė formuluar nė vjershė, si vijon:

    A ti Dynjanė, a Dynjaja t 'mujti ty?
    A e mblodhe mallin ti a malli ty?
    A e le Dynjanė, a Dynjaja t 'la ty?
    A ti Dynjanė a Dynjaja t 'rrejti ty?

    Varrin e sheh si njė vend tė pėrhershėm pėr njeriun. Kėtė e pėrshkruan me njė realizėm, kur thotė:

    Natėn e vetme Zotyn n'a e baft kollaj,
    Veē qeverimit t 'Z;otit, s'asht tjetėr uzdaj.
    Vorri nuk njefkend tė madh as padish,
    Kushdo qi t'i vijn s'asht aty veē nji All-llah.

      Ora ėshtė Sat 23 Nov 2019, 07:10