Forumi Guri Bardhė

Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet
ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne kete faqe,
mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar falas ne faqe.

Regjistrimi zgjat vetem pak sekonda...

Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe vute ne dispozicion
per te n'a vizituar ne faqen tone.

Me Respekt dhe Kenaqesi:
Bordi Drejtues i Forumit Guri Bardhe.
Forumi Guri Bardhė

    Dobitė shendetėsore qė ka Agjėrimi (Ramazani)

    Share
    avatar
    Gurabardhesi
    Anėtar Veteran
    Anėtar Veteran

    Gjinia : Male
    Numri i Postimeve : 250
    Vendndodhja : Diku ne toke
    Profesioni : Qefli femrash
    Pikėt : 623
    Vlersuar : 3
    Data e Regjistrimit : 29/07/2007
    Humor : Qesh sa te mundesh...

    Dobitė shendetėsore qė ka Agjėrimi (Ramazani)

    Mesazh nga Gurabardhesi prej Sat 27 Sep 2008, 23:33

    Dobitė shendetėsore qė ka Agjėrimi (Ramazani)

    Kuptimi i vėrtetė i fjalės arabe es-saum (agjėrim) d.m.th. pushim, qetėsi. Kjo d.m.th. qė sistemi gastro-intestinal, gjenital, gjuha, sytė dhe veshėt, etj. u japim pushim.
    Nė realitet, agjėrimi ėshtė njė siguri plotėsuese pėr proceset regjenerative nė organizėm. Procesi i regjenerimit tė trupit dhe trurit, duke pėrfshirė molekulat e memories, fillon kur trupi pushon, sidomos gjatė periudhės sė gjumit tė thellė. Gjumi gjatė ramazanit ėshtė shumė mė intensiv se gjumi nė periudhat tjera. Dy orė gjumė gjatė ramazanit janė mė tė ėmbėl dhe mė tė bukur se disa orė nė situata tjera. Meqė agjėrimi nuk kalon 14 orė nė ditė, gjendja stabile e organizmit ėshtė rezultat i mekanizmit tė koordinuar psikologjik. Pėr kėtė hulumtimet e bėra nė shumė qendra botėrore tė mjekėsisė tregojnė rezultate fantastike biokimike tė gjakut.
    Gjatė agjėrimit, magneziumi nė serum rritet. Magneziumi ka efekt mbrojtės kardiak dhe shfrytėzohet nė prevenimin dhe shėrimin e sulmeve kardiake.
    - Ai nė vete pėrmban cilėsi anti-platelitale dhe mbron nga pėrhapja e koagulimit.
    - Ėshtė stabilizator i membranės i cili ndikon nė rrjedhėn e sodiumit, potasiumit dhe kalciumit nė nivelin e membranės. Pėr kėtė ai mbron nga disritmitė e zemrės dhe trurit.
    - Agjėrimi nėpėrmes efekteve tė dobishme tė magneziumit, parapengon formimin e ateromeve dhe tretė pllakat ateromatike tė cilat janė pėrgjegjėse pėr sulme nė zemėr dhe tru. Pėr kėtė agjėrimi merr pjesė aktive nė revitalizimin e trupit.
    - Magneziumi rrit aktivitetin fibrinolitik tė gjakut dhe prevenon dhe fibrinolizėn e koagulėve tė rinj.
    Ramazani ofron shpirt tė shėndoshė dhe trup tė shėndetshėm. Gjatė agjėrimit tajimi i hormoneve nėpėrmes gjėndrės hipofizės rritet, ngase ekziston hormoni anabolik pėr sintezėn e proteinave dhe kolagjenėve i cili prodhon baraspeshėn pozitive tė azotit. Ai gjithashtu stimulon eritropoezėn dhe sintezėn e kolagjenit.
    Gjatė agjėrimit, namazit dhe pėrvojave tė ndryshme shpirtėrore nė Ramazan, substanca tė caktuara endogjene nėpėrmes trurit dhe palcės kurrizore lirohen nė organizėm.
    Kėto substanca quhen opoide. Kėto pėrfshijnė enkefalinėn dhe endorfinėn qė janė pėrgjegjės pėr eufori, qetėsi dhe ēiltėrsi gjatė kėsaj periudhe.
    Endorfina dhe enkefalina janė dominues natyral tė dhembjes. Endorfina ėshtė pėrgjegjės pėr ndjenjėn e kėnaqėsisė tė cilėn e pėrjetojnė shumė njerėz pas ushtrimeve tė sforsuara. Endorfina dhe enkefalina derivohen nga beta - lipotropina.
    Gjatė lirimit ky ndahet duke formuar tre produkte aktiv kryesor qė quhen meta-enkefalina, gama-endorfina dhe beta-endorfina.
    Beta-endorfina ėshtė mė aktivi. Ai ėshtė njėzet herė mė i fuqishėm se morfina.
    Pėrveē qė eliminojnė dhimbjen kėta analgjetik narkotik shkaktojnė njė ndjenjė tė fuqishme tė euforisė. Kjo ndjenjė pjesėrisht ėshtė pėrgjegjėse pėr sjelljen psikologjike tė personave tė caktuar qė agjėrojnė.
    Nėse, p.sh. njė atlet lėndohet gjatė garimit, ushtari gjatė luftės, ose personi qė agjėron, ndoshta edhe nuk e vėren plagėn, pėrderisa mundi i tyre nuk pėrfundon. Kjo ndodhė pėr arsye se truri prodhon sasi shumė tė mėdha tė endorfinės ose enkefalinės nė periudhėn e stresit intensiv, shqetėsimit ose gjatė agjėrimit. Agjėrimi nxit efektin natriuretik, qė e lejon trupin tė eliminojnė natriumin dhe ujin e tepėrt nga organizmi. Kjo lejon zgjidhjen e problemeve kronike me edem, dhe ndihmon nė uljen e volumit tė rritur tė gjakut, bashkė me presionin e lartė tė gjakut.
    Rekalibrimi enzimatik: Gjatė agjėrimit, trupi shton ndryshimet enzimatike qė ndikojnė nė rregullimet e shumė sistemeve si detoksifikimi nga substancat helmuese, shpenzimin e rezervave dhjamore dhe rezervimin e proteinave. Ky ėshtė edhe shkaku i pėrmisimeve nė gjendjen klinike tė pacientėve.
    Atmosfera shpirtėrore gjatė agjėrimit zvogėlon stresin. Stresi ndikon nė cilėsinė e jetės dhe ėshtė shkak potencial pėr shumė sėmundje.
    Detoksifikimi: Agjėrimi lehtėson dhe mobilizon eliminimin e substancave tė dėmshme nga organizmi, si: kolesteroli, acidi urik, dioksina dhe mbetje tė tjera toksike.
    Neuroadoptimi: Agjėrimi ndihmon senzorėt e shijes qė tė pėrshtaten me njė nivel mė tė ulėt tė kripės qė merret me ushqimin, kjo gjė i mundėson trupit tė adoptohet me shpejtėsi me njė dietė tė shėndetshme me mė pak kripė.
    Agjėrimi ka njė ndikim normalizues nė sistemin nervor. Zvogėlon shqetėsimet nė sistemin tretės si dhe qetėson gjendjen e ankthit.
    Hipertensioni ėshtė shkaktar kryesor qė kontribuon nė vdekjet dhe dėmtimet nė shoqėritė e industrializuara.
    Nė vitin 1984, qendra shėndetėsore "Tru North Health Center" nė SHBA, bėri njė studim me 174 pacientė me hipertension. Kurimi ishte qėndrimi pa ngrėnė, vetėm me ujė. 90% tė pacientėve u shėruan plotėsisht e nuk patėn mė nevojė pėr ilaēe.
    Gjatė agjėrimit, palca e kockave (vendi ku prodhohet gjaku) ngacmohet dhe shtohet sasia e prodhuar e gjakut.
    Gjatė agjėrimit ekuilibri i ujit mes qelizave dhe brenda tyre zbret nė minimum. Kėshtu nė funksionet qelizore ndodh njė qetėsim i rėndėsishėm.
    Agjėrimi ndihmon nė ruajtjen e ekuilibrit mendor dhe trupor si dhe stabilizon efektet e tėrheqjes hėnore mbi organizėm.
    Largimi i Hėnės nga Toka siē ndikon mbi detrat dhe oqeanet, po ashtu ndikon dhe mbi trupin e njeriut qė ka mbi 70% ujė.
    Rekomandohet agjėrimi i ditėve 13-14-15 sipas kalendarit hėnor, pasi janė ditėt kur rritet nė maksimum tėrheqja hėnore dhe efektet e saj negative nė organizėm.
    Agjėrimi ėshtė sekret i jetėgjatėsisė.
    "Po ta dini agjėrimi ėshtė mė i dobishėm pėr ju." (El - Bekare, 184)
    Nė realitet, qėllimi i vetėm i krijimit siē e pėrshkruan Kur'ani fisnik ėshtė adhurimi dhe lartėsimi i Zotit. Ai ėshtė motivi i njohjes, perceptimit tė sė vėrtetės, drejtėsisė, dashurisė, mėshirės, vėllazėrisė e moralit njerėzor.
    Kjo vėrtetėsi e ka shoqėruar gjithnjė shoqėrinė njerėzore me anė tė shpalljes hyjnore.
    Agjėrimi dhe bioritmi
    Besimtari qė nga fėmijėria ka agjėruar rregullisht ka qenė i ekspozuar situatave tė ndryshme, tė ndritshme e tė errėta, sė paku gjatė njė ditė tė muajit lunar.
    Pėr kėtė, padyshim ai shumė mė lehtė pėr shkak tė situatave tė ndryshme shumė shpejtė sinkronizon bioritmin e tij ditor, mujor dhe vjetor.
    Kjo orė biologjike kryesore, e cila ka njė ēikėl jetėsor prej 24 orėsh, ėshtė e vendosur nė nukleusin hipotalamik. E pėrbėrė prej 10.000 nervave, ndodhet tre centimetra pas syrit (myasma opticus).
    Myslimanėt tė cilėt kanė pasur ērregullim tė cikleve ditore zgjuar/gjumė, gjatė njė viti hėnor, por rregullisht kanė agjėruar, mė shpejtė adaptohen nė kushtet e ndryshme tė udhėtimit ndėrkombėtar. Ata nuk kanė kurrfarė pengesa, pėrderisa kalojnė zonat kohore dhe nuk vuajnė nga sėmundjet dhe lodhjet tė cilat pėrjetohen pas udhėtimit tė gjatė me aeroplan.
    Menjėherė posa tė pėrfundojė Ramazani, ritmi i ciklit normal jetėsor i cili zgjat 24 orė te agjėruesit, ditėn e parė tė muajit tjetėr, shevval me shpejtėsi tė madhe ekuilibrohet.
    Kjo d.m.th. qė bioritmi nė Bajram arrin tė njėjtin nivel para Ramazanit.
    Pėr resikronizimin e punėtorėve nė ndėrresat nevojitet periudhė prej tri javėsh.
    Meqė myslimanėt tė cilėt agjėrojnė, vetvetiu adoptojnė procesin e resinkronizimit gjatė periudhės e cila zgjat katėr javė nė Ramazan, problemet shėndetėsore tė tyre (qė kanė punėtorėt nė ndėrresa) janė tė parėndėsishėm.
    Dobitė e namazit tė natės
    Pėrveē kėsaj, kontaktet shoqėrore gjatė teravisė apo namazit tė natės si dhe aktivitetet tjera shoqėrore-shpirtė rore vepron si dhurues i kohės (zeitgeber). Ai rregullon ritmet biologjike tė desinkronizuara.
    Gjatė vitit, myslimani i rėndomtė, kryen obligimin e tij ditor (namaz) pesė herė. Kjo praktikė i jep aftėsi fizike secilit muskul nė trup. Gjatė muajit tė agjėrimit namazet shtesė si i teravisė dhe i natės, shpenzon afėr 200 kalori.
    Kjo praktikė shpenzon tė gjitha ekstra kaloritė qė futen gjatė iftarit. Njėkohėsisht glukoza nė gjak rritet, ndėrsa gjatė namazit ajo oksidohet nė CO 2 dhe H 2O.

    Lėvizjet e rregullta dhe tė sinkronizuara tė trupit gjatė namazit ofrojnė fuqinė e muskujve, elasticitetin, fleksibilitetin e nyjeve dhe rezervės kardiovaskulare.
    Lėvizjet e trupit ndihmojnė prevenimin e osteoporozės te tė moshuarit.
    Forcimi i pompės sė muskujve tė nėngjunjėve me lėvizje aktive tė nyjeve nė kėmbė, prevenohet tromboza e thellė e venave.
    Ushtrimet mbrojnė organizmin nga sėmundjet kronike tė zemrės duke shtuar tolerancėn e karbohidrateve si dhe prevencėn e diabetit tė tipit 2.
    Rritja e nivelit tė hormoneve gjatė agjėrimit dhe ushtrimeve gjatė namazit tė natės, ėshtė i rėndėsishėm pėr formimin e kolagjenit i cili ėshtė faktor i rėndėsishėm pėr formimin e vonshėm tė rrudhave nė lėkurė.
    Ushtrimet dhe lėvizjet qė bėhen gjatė namazit tė natės (kijamul-lejl) i japin njeriut disponim, meditim konstruktiv dhe sjellje markante.
    Pėrsėritja e namazit, lutjet, dhikri dhe aktivitetet e muskujve, shkakton relaksim, zvogėlon konzenimin e oksigjenit dhe reduktimin e aktiviteteve kardiorespiratore.
    Lutjet nė islam janė unikale, tė kombinuara me lėvizje ritmike tė trupit dhe meditim tė koncentruar, japin njė model tė veēantė tė relaksimit dhe qetėsisė fizikopsikike.
    Por, theksojmė se forca dhe energjia shpirtėrore nuk mund tė pėrfitohen nga agjėrimi dhe roli i tij edukativ nuk mund tė konceptohen, nėse ai nuk kryhet me bindje dhe pėrkushtim.


    ________________________________
    Gjak Shqiptari, Sy Shqiponje, Zemer Luani...

      Ora ėshtė Fri 24 Nov 2017, 12:51