Forumi Guri Bardhė

Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet
ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne kete faqe,
mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar falas ne faqe.

Regjistrimi zgjat vetem pak sekonda...

Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe vute ne dispozicion
per te n'a vizituar ne faqen tone.

Me Respekt dhe Kenaqesi:
Bordi Drejtues i Forumit Guri Bardhe.
Forumi Guri Bardhė

    Duke lexuar Kuranin

    Share
    avatar
    behar kaceli
    Gurabardhs
    Gurabardhs

    Gjinia : Male
    Shenja e Horoskopit : Taurus
    Numri i Postimeve : 31
    Mosha : 36
    Vendndodhja : tirane
    Profesioni : teolog
    Pikėt : 280
    Vlersuar : 0
    Data e Regjistrimit : 14/02/2008
    Humor : po

    Duke lexuar Kuranin

    Mesazh nga behar kaceli prej Sat 23 Feb 2008, 02:46

    Duke lexuar Kuranin
    Tarik Ramadan








    Pėr muslimanėt Kurani ėshtė teksti i referencės, burimi dhe esenca e mesazhit tė transmetuar nga Krijuesi tek njerėzit. Ėshtė mesazhi i fundit nga shumė mesazhe qė ai i ka zbritur njerėzve nėpėr shekuj. Ėshtė Fjala e Zotit — por nuk ėshtė Zot. Kurani tė jep tė kuptosh, tė mėson dhe tė udhėzon: ėshtė njė dritė qė u pėrgjigjet pyetjeve tė tua. Kurani ėshtė pėrkujtimi i gjithė mesazheve tė zbritura nga Zoti, i mesazheve tė Nuhut, Ibrahimit, Moisiut dhe Jezusit. Sikurse shkrimet e tyre, ai na zgjon ndėrgjegjien, i jep kuptim jetės, na mėson se faktet janė shenja.



    Ėshtė libri i gjithė muslimanėve kudo nė botė. Por nė mėnyrė paradoksale nuk ėshtė ky libri qė dikush qė dėshiron tė njoh Islamin duhet tė lexoj. (Jeta e profetit apo ndonjė libėr hyrės nė Islam do tė ishte mė i mirė.) Sepse Kurani ėshtė sa i lehtė aq dhe kompleks. Natyra e mėsimeve shpirtėrore, humane, sociale, historike mund tė marrin kuptime tė ndryshme nė nivele tė ndryshme. Teksti ėshtė njė, por mėnyra e tė lexuarit ėshtė e shumėllojtė.



    Pėr gruan apo burrin qė Islami i ka pushtuar zemrėn, Kurani flet nė njė formė tė vetme. Ėshtė si zėri ashtu dhe rruga qė Zoti, qėnia mė supreme i flet zemrės sė tij, qėnies sė tij dhe e udhėzon atė nė rrugėn e dijes dhe e njohjes sė Tij e pėr mė tepėr e udhėzon atė nė rrugėn e takimit me Tė: “Ky ėshtė libri, e nė tė nuk ka dyshim, kjo ėshtė Rruga pėr ato qė kanė frikė Zotin.” Mė tepėr se sa njė tekst i varfėr ky ėshtė njė shoqėrues qė duhet lexuar, kėnduar apo dėgjuar.



    Nėpėr botėn islame mund ta dėgjosh atė nėpėr shtėpi nėpėr, nėpėr Xhami, nė rrugėt e qytetit se si kjo fjalė hyjnore kėndohet mes gjithė njerėzve pa pasur dallime. Kurani i flet ēdokujt nė gjuhėn e tij, pra ai u flet atyre nė gjuhėn e inteligjencės sė tyre, zemrės sė tyre, u pėrgjigjet pyetjeve qė ato kanė, gėzimeve tė tyre sikurse dhe dhimbjeve tė tyre. Kjo ėshtė ajo ēka dijetarėt myslimanė pėrcaktojn si lexim dhe dėgjim, duke e quajtur si adhurim. Ndėrkohė qė muslimanėt lexojnė kėtė tekst ata mundohen qė me qėnien e tyre tė kuptojnė domethėniet e ēdo fjalie duke harruar kohėn, hapsirėn dhe ēdo banor tė kėtij rruzulli, sepse Zoti po u flet secilit prej tyre, duke i pėrkujtuar secilin nga ato, duke i ftuar, udhėzuar, kėshilluar dhe urdhėruar. Zoti iu pėrgjigjet asaj dhe atij, zemrės sė tyre pa asnjė ndėrmjetėsues.



    Nuk nevoj pėr ndonjė studim apo ndonjė doktoraturė apo master. Ndėrsa ne hedhim hapin e parė Zoti na afron pranė Tij. Kurani i pėrket ēdokujt, ėshtė i lirė nga hierarkia apo nga dallimet. Zoti i pėrgjigjet ēdo kujt qė i afrohet fjalės sė Tij. Nuk ėshtė diēka e pazakontė qė tė shikosh burra e gra, tė pasur e tė varfėr, tė shkolluar apo tė pashkolluar, Lindor apo Perėndimor, qė qėndrojnė tė heshtur tė humbur nė mendime, duke kujtuar dhe shpesh duke qarė. Kėrkesa pėr tė kuptuar ka takuar tė shenjtėn, Zoti ėshtė pranė: “Ndėrkoh qė Unė jam pranė, i pėrgjigjem atij qė mė thėrret.”



    Njė dialog ka nisur. Ka njė intensitet, permanent, mes njė libri qė flet nė mėnyrė tė pafundme dhe tė thjeshtė pėr mėnyrėn e adhurimit tė Absolutit dhe tė zemrės qė tenton tė shkėputet nga vetja, pėr tė takuar Atė. Dhe ēdo zemėr qė shtrihet pėr tek ai nuk gjen asgjė tjetėr veēse qetėsi dhe liri.







    Edhe pse Kurani mund tė lexohet nė shumė nivele duhet ditur, fillimisht nga lexuesi, mėnyra e organizmit tė Kuranit . Ai ėshtė zbritur nė forma tė ndryshme, qė nga njė ajet deri tek njė sure e tėrė pėr 23 vjet. Nė formėn e Tij pėrfundimtare, teksti ka njė formė mė tepėr kronologjike se sa tematike. Dy gjėra bien nė sy nė fillim tek lexuesi, informacioni qė vjen nga historia qė transmetohen nė Kuran dhe historitė e Profetėve. Ka dy forma tė kuptimt tė asaj qė ėshtė shkruar, nė sensin shpirtėror ftohet nė rrugėn e pendesės, ringjalljes shpirtėrore ndėrsa nė anėn intelektuale na udhėzon drejt ndėrtimit tė saj. Historitė e Havasė dhe Ademit, ose tė Musait, janė pėrsėritur shpesh dhe nė to nuk ka elementė kontradiktorė; ndėrkohė qė i takon inteligjencės njerėzore qė ti bashkojė kėto elementė duke krijuar historinė dhe duke nxjerrė nė pah faktet.



    Por nga ana tjetėr duhet tė marrim nė konsideratė dhe kontekstin e fakteve qė kemi referuar: tė gjithė komentatorėt, pėrfshirė dhe ato tė shkollave juridike, bien dakord se disa ajete tė tekstit (nė mėnyrė tė veēantė ajete tė luftės), janė zbritur pėr tė zgjidhur ēėshtjet e ngritura nė momentin e shpalljes. Pa pasur njė pamje tė duhur nė aspektin historik tė revelatės nuk mund tė kemi njė vizion tė qartė pėrsa i pėrket Islamit. Nė kėtė moment, inteligjenca jonė ėshtė e ftuar qė tė analizojė faktet dhe qė tė derivojė principe prej tyre. Ėshtė njė ēėshtje mjaft delikate qė kėrkon njė specializim tė madh dhe njė kujdes mjaft tė madh. Ose me pak fjalė, kėrkon njė modesti intelektuale.



    Niveli i dytė nuk ėshtė mė pak i rėndėsishėm. Teksti kuranor ėshtė sė pari njė zgjatje e njė mesazhi qė nė vetvete, veē tė tjerash, ka dimensionin moral. Nė ēdo faqe ne lexojmė dhe shikojmė etikėn, dhe vlerat hierarkike qė ndėrton Islami. Nėn kėtė fakt tė ri duket se njė lexim i drejtė ngre shumė inkoherenca dhe shumė kontradikta gjatė leximit. Ėshtė mjaft e dobishme dhe e nevojshme qė tė determinojmė dhe tė shikojmė mesazhin moral tė asaj qė na fton Islami nė mėnyrė qė ta shohim nga njė kėndvėshtrim tjetėr. Nėse historitė e Profetėve janė tė pėrsėritua shpesh, studimi i etikės dhe kategorive tė saj kėrkon, sė pari, tė kuptojmė parimin e parė tė mesazhit e mė pas tė derivojmė kuptimin e tij pėr tė nxjerrė njė rregull moral. Metodat qė duhet tė aplikohen nė kėtė pikė janė pikėrisht tė kundėrtat e pikės sė parė, madje kėto tė fundit e plotėsojnė tė parėn, duke bėrė tė mundur qė teologėt tė avancojnė nga narracionet profetike tek kodifikimi shpirtėror dhe tek mėsimet etike.



    Por sėrishmi mbetet dhe njė nivel i tretė, i cili ka nevoj pėr njė pėrfshirje tė plotė si tė dimensionit intelektual ashtu dhe tė atij shpirtėror nė tekst, dhe nė mesazhin e shpallur. Kėtu qėllimi ėshtė qė tė derivohet pėrshkrimi qė drejton pėrshkrimin nė ēėshtjet e fesė, tė praktikave fetare dhe tė bazave kryesore tė fesė. Nė njė kuptim mė tė gjerė, duhet njė pėrcaktim i saktė qė tė bėj tė mundur pėr Muslimanėt qė tė kenė njė referencė tė asaj qė ėshtė e detyruar, ndaluar, tė pėrcaktojė gjėrat esenciale dhe sekondare nė praktikat fetare, dhe tė atyre sociale. Njė lexim i vetėm i Kuranit nuk na ndihmon nga ky aspekt por do tė na duhet dhe njė njohje esenciale e jetės sė Profetit, traditės sė tij. Nuk mundet qė dikush sa po tė lexoj Kuranin tė di se si tė falet sepse duhet ti kthehet rregullave se si kryhet kjo falje qė janė tė shtjelluara nė traditėn Profetike.



    Sikurse mund ta shohim ky nivel i tretė kėrkon njė dije mė tė madhe dhe kompetenca tė atilla qė mund tė arrihen vetėm pėrmes zgjatjes dhe pėrqėndrimit tė madh nė leximin dhe studimin e tekstit, madje kėrkojnė dhe njė njohje tė mirė tė traditės klasike qė e ka komentuar mė parė kėtė tekst. Nuk ėshtė e rrezikshme, por ėshtė e gabuar tė mendosh se duhet nxjerrė se ēfarė duhet apo nuk duhet bėrė nga njė musliman vetėm me njė tė lexuar tė Kuranit. Disa musliman, duke marrė njė anė literaliste, kanė komentuar nė mėnyrė tė gabuar ajete tė shumta kuranore pėr tė cilat ato nuk mund tė dinė dhe kuptimin e tyre, madje disa prej tyre nuk kanė as dijen e mjaftueshme pėr ta kryer atė veprim. Disa orientalist, sociologė dhe komentues jomusliman ndjekin shembullin e tyre duke nxjerrė nga Kurani disa pasazhe qė mė pas i analizojnė jo nė formėn metodologjike qė ėshtė zbatuar nga dijetarėt mysliman gjatė shekujve.



    Mes nivele tė ndryshme tė leximit tė Kuranit, duhet tė kemi parasysh se kemi interpretime tė shumta qė janė bėrė nga shumė dijetarė musliman tė periudhės klasike. Edhe pse Kurani njihet nga tė gjithė Muslimanėt si libri i fundit i zbritur nė tokė, duhet patur parasysh se shokėt e profetit kanė pasur mendime tė ndyshme pėrsa i pėrket ajeteve qė kanė kuptime tė shumta, dhe gjithmon ka ekzistuar njė shumėllojshmėri mendimesh dhe leximesh tė tekstit tė Kuranit mes muslimanėve.



    Disa nė mėnyrė tė gabuar pohojnė se pėrderisa muslimanėt besojnė se Kurani ėshtė fjala e Zotit, interpretimi dhe reforma ėshtė e pamundur. Ky besim ka nxitur mendimin se nuk mund tė kryhe dot njė studim kritik mbi tekstin kuranor. Zhvillimi i shkencave kuranore — metodologjia e aplikuar nga dijetarėt dhe historia e komentit Kuranor — tregojnė tė kundėrtėn e njė konkluzion tė tillė. Qė nga fillimi, tre nivelet e shpjeguara mė sipėr kanė sjellur njė kuptim mė tė afėrt tė tekstit, njė ndėr qėllimet kryesore ėshtė dhe harmonizimi me periudhėn kohore nė tė cilėn jetojmė. Dogmatizmi dhe shpesh mumifikimi, fshihen jo pas autorit tė tekstit, po pas psikologjisė sė personit qė e lexon atė. Sikurse neve mund tė lexojmė njė vepėr tė Marksit dhe Kejnesit me njė mendje tė ngushtė po nė kėtė formė mund tė lexojmė diēka tė tillė dhe pėr kėtė tekst. Prandaj ne duhet tė jemi sa kritik aq dhe tė kuptueshėm sepse historia e civilizimit Islam na jep shembuj tė shumtė.



    Kur merremi me Kuranin nuk duhet tė ndajmė shpirtin nga mendja jonė, sepse ēdo komentues kuranor na ka treguar se ka njė ndėrlidhje mes shpirtit dhe inteligjencės gjatė leximit tė Kuranit. Zemra zotėron inteligjencėn dhe njohjen e saj: “A nuk kanė zemra me tė cilat tė kuptojnė,” Kurani na fton qė tė pėrdorim dritėn e zemrės pėrderisa drita e intelektit nuk mund tė jetė e mjaftueshme. Tradita e muslimanėve, nga specialistėt ligjor tek sufistėt mistik ėshtė orvatur gjithmon mes kėtyre dy bazave qė ndėrtojnė inteligjencėn e zemrės dhe nėn dritėn e saj ndėrton vėzhgimin intelektual tė ajetit dhe mė pas derivon kuptimin e tij. Si fjalė e shenjtė, teksti kuranorė pėrmban dukshėm, po ashtu pėrmban dhe sekrete dhe heshtje qė nuk mund ti afrohemi dot sa do tė devotshėm qofshim neve dhe sado inteligjent. Arsyeja e hap librin dhe e lexon atė— por e bėn kėtė dhe nė prani tė zemrės dhe shpirtit.



    Pėr mendjen dhe ndėrgjegjien e njė muslimani Kurani ėshtė pasqyra e universit. Atė ēka pėrkthyesit perėndimor, tė inflencuar nga Bibla e pėrkthejnė si “Verset” duhet tė pėrkthehet si “shenjė”. Libri i zbritur, teksti i shkruar, ėshtė i ndėrtuar nga shenja, nė tė njėjtėn formė si universi, nė formėn e njė teksti qė ėshtė i hapur para syve tanė, i rrethuar nga gjith kėto shenja. Kur inteligjenca e zemrės — dhe jo vetėm ajo analitike — lexon Kuranin dhe botėn, ato flasin pėr njėri tjetrin, i bėjnė eko njėri-tjetrit, secili flet pėr tjetrin dhe tė dy flasin pėr tė Vetmin. Shenjat na kujtojnė neve pėr kuptimin e lindjes, jetės, mendimit dhe vdekjes.



    Por ekoja ėshtė akoma mė e madhe dhe fton inteligjencėn njerėzore tė kuptoj revelatėn, krijimin dhe harmonin mes tyre. Ashtu sikurse universi gėzon ligjet e tij dhe rregullin e tij — qė njerėzit, kudo qė mund tė jenė, duhet ta respektojnė kur veprojnė nė tė — Kurani sjell ligje, njė kod moral dhe njė trup tė tėrė praktikash qė muslimanėt duhet ta respektojnė, nė ēdo kohė. Kėto janė rregullat e universit dhe tė Kuranit. Dijetarėt fetarė pėrdorin termin kat (“tė prera,” “nuk janė subjekt i interpretimit”) kur i referohen ajeteve tė Kuranit (ose traditės autentike Profetike, haditheve) nė tė cilėn formulimi ėshtė i qartė dhe eksplicit dhe qė nuk ofron asnjė formė interpretimi. Me pak fjalė, vet krijimi qėndron mbi disa baza universale qė ne nuk mund ti injorojmė. Ndėrgjegjia e besimtarit pėr pesė shtyllat e Islamit ėshtė si rregulli i gravitetit nė univers; ajo pėrfaqėson njė rregull nė tokė qė ėshtė pėrtej hapsirės dhe kohės.



    Sikurse universi ėshtė i pasur me shumėllojshmėri kafshėsh, civilizimesh, qėniesh, kulturash dhe shoqėrish ashtu dhe Kurani ėshtė i pasur, pėrmes mundėsisė sė interpretimit qė ofron dhe nga shumėllojshmėria e ajeteve, nga gjeneraliteti i principeve dhe veprimeve qė nxit pėrsa i pėrket ēėshtjeve shoqėrore, nga heshtja qė shpesh vendos. Kurani i lejon qėnieve njerėzore qė tė evoluhoen me historinė, tė ken njė shumėsi gjuhėsore dhe kulturore, dhe nė kėtė formė tė jenė koherent.



    Mes universit dhe Kuranit, mes kėtyre dy realiteteve, mes kėtyre dy teksteve, njerėzit duhet tė mėsojnė qė tė dallojnė ligjin themelorė dhe atė universal nga rastet dhe modelet historike. Mes tesktit dhe kontekstit, dijes sė zemrės dhe asaj tė mendjes ka disa norma, njohja e strukturės etike, prodhon dije, ngre ndėrgjegjien dhe zhvillon sipėrmarrjen dhe kreativitetin nė gjithė sferat e aktivitetit njerėzor.



    Kjo zbuleė ėshtė majft larg tė quajturit njė burg apo njė koncentrat pėr njė epokė pėr mė tepėr ajo prezanton nė vetvete njė esencė tė thellė, dhe nė tė zbulon shumė mirė limitet e potencialit intelektual dhe atė imagjinativ. Pėr tiu nėnshtruar urhdėrave tė Vetmit dhe pėrjetėsisė sė Tij duhet tė kuptojmė se ne jemi tė lirė pėr tė ndryshuar apo jo atė qė ėshtė e gabuar nė zemrat e ēdo njeriu.



    Kurani ėshtė njė libėr si pėr zemrėn dhe pėr mendjen. Pranė tij njė grua apo njė burrė qė ka pak besim di se ēfarė duhet tė ndjekė dhe di se ėshtė i mangėt. Nuk duhet asnjė sheh, asnjė i ditur asnjė i besuar. Sepse nė fund tė fundit, zemra e di. Kjo ishte ajo ēka u pėrgjigj dhe Profeti kur u pyet pėr ēėshtjen e ndjerjes sė moralit. Duke ditur librin ai tha, “Pyet zemrėn tėnde.” Dhe a duhet inteligjenca tė frikėsohet nga gjithė ato ēka tham mė sipėr dhe tė mos lexojė, apo duhet tė bėhemi modest nė inteligjencėn tonė dhe tė lejojmė vetė tektin kuranorė tė na zbulojė sekretet e tij. Sepse “nuk janė sytė qė nuk shohin por zemrat e tyre janė tė verbėra.” Si njė zemėr qė ėshtė e thjeshtė dhe e kujdesshme, mike dhe besimtae e Kuranit.




    Tarik Ramadan ėshtė profesor i studimeve islame nė Oxford Erasmus University dhe nė atė tė Hollandės.






    Burimi : New York Times

    7 Janar 2008, nga Tarik Ramadan

      Ora ėshtė Fri 24 Nov 2017, 01:49