Forumi Guri Bardhė

Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet
ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne kete faqe,
mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar falas ne faqe.

Regjistrimi zgjat vetem pak sekonda...

Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe vute ne dispozicion
per te n'a vizituar ne faqen tone.

Me Respekt dhe Kenaqesi:
Bordi Drejtues i Forumit Guri Bardhe.
Forumi Guri Bardhė

    Namazi, efekti i tij ne braktisjen e mekateve dhe zhvillimin e shpirtit

    Share
    avatar
    behar kaceli
    Gurabardhs
    Gurabardhs

    Gjinia : Male
    Shenja e Horoskopit : Taurus
    Numri i Postimeve : 31
    Mosha : 36
    Vendndodhja : tirane
    Profesioni : teolog
    Pikėt : 280
    Vlersuar : 0
    Data e Regjistrimit : 14/02/2008
    Humor : po

    Namazi, efekti i tij ne braktisjen e mekateve dhe zhvillimin e shpirtit

    Mesazh nga behar kaceli prej Sat 16 Feb 2008, 23:01

    Allahu nė kėtė ajet ka sqaruar se namazi i drejtė, i cili kryhet me pėrulje dhe nėnshtrim (hushu’), padyshim e largon kryerėsin e tij nga veprat e turpshme dhe tė kėqija, dhe e shpie atė drejt mirėsisė. Prandaj, do ta vėresh se njerėzit e xhamisė janė mė tė dalluarit dhe me tė mirėt nė mesin e njerėzve. Mėkatet dhe tė metat e tė tjerėve janė shumėfish mė shumė se mėkatet dhe tė metat e kėtyre njerėzve.
    Nėse namazi nuk na largon nga veprat e kėqija dhe tė turpshme, atėherė ėshtė e domosdoshme qė ta shqyrtojmė me kujdes defektin qė gjendet nė tė dhe ta pėrmirėsojmė atė. Nuk ka largim nga tė pėrmirėsuarit e namazit dhe nuk ka ikje e tė mos e sjellim – hushu-nė (pėruljen dhe nėnshtrimin) brenda namazit. Pra, le t’i shikojmė shkaqet dhe t’i trajtomė me ilaēin e saj, njėlloj siē e shėrojmė trupin nga sėmundjet. Sidoqoftė, shėrimi i shpirtit ėshtė mė i duhur dhe ka pėrparėsi, dhe kjo do tė na ndihmojė pėr ta kuptuar fjalėn e Pejgamerit, sallahu alejhi ve selem:

    “Gjėja e parė pėr tė cilėn robi do tė jep llogari ėshtė namazi i tij, nėse namazi ėshtė nė rregull dhe si duhet, tė gjitha veprat tjera do tė jenė si duhet, dhe nėse nuk ėshtė nė rregull atėherė tė gjithė veprat tjera nuk do tė jenė nė rregull”
    Pra, nė pėrmirėsimin e namazit qėndron pėrmirėsimi i tė gjitha veprave tjera. Pozita e namazit (me tė gjithė veprat tjera) ėshtė sikur koka pėr trupin. Kjo ėshtė kėshtu, sespe robi ėshtė mė afėr Krijuesit tė tij gjatė namazit. Ai e thėrret Zotin e tij dhe kėrkon falje nga Ai. Kthehet te Allahu dhe qanė para Tij, subhanehu ve teala.
    Namazi nuk mund tė pėrmirėsohet pa mos e pėrmirėsuar besimin, duke qenė i vetėdijshėm pėr Allahun dhe duke patur frikė prej Tij, duke llogaritur veten para Tij dhe dridhja nga frika e Zjarrit tė Tij. Kur e kryen namazin dhe pastaj ballafaqohet me sprova dhe mėkate, nė zemrėn e tij ka fuqi pėr t’i zbrapsur ato. Kjo ėshtė kėshtu, sepse atėherė ai i shikon kėto kėnaqėsi tė pėrkohshme dhe qė do tė zhduken e pastaj e kujton gėzimin dhe lumturinė qė nuk mbaron kurrė dhe kėnaqėsinė qė nuk ndėrpritet asnjėherė. Pra, tė mirėn qė (ėshtė e pėrhershme) e vendos para asaj qė ėshtė vetėm kaluese dhe qė zhduket.
    Namazi i robit korruptohet pėr shkak tė kujdesit tė pamjaftueshėm tė pėrkushtimit ndaj Allahut, subhanehu ve teala, si dhe pėr shkak tė dobėsimit tė takvasė. Pėr kėtė arsye njeriu pastaj nuk e ka atė frikė-respekt qė tė mund tė vijė mes tij dhe mes veprave tė mosnėnshrimit.

    Kjo mė sė miri sqarohet pėrmes hadihit tė Pejgamerit, salallahu alejhi ve selem:
    “Vėrtetė, nė trup ėshtė njė copė mishi, nėsė ėshtė e shėndoshė dhe e fortė, atėherė tėrė trupi do tė jetė i fortė dhe i shėndoshė dhe nėse ėshtė e prishur, i tėrė trupi ėshtė i prishur. Vėrtetė kjo ėshtė zemra.”
    Nė pėrmirėsimin dhe pastrimin e zemrės gjendet pėrmirėsimi i tėrė trupit, ndėrsa nė prishjen e zemrės gjendet prishja e tėrė trupit. Nėse zemra ėshtė e pėrmirėsuar, dora do tė jetė e pėrmirėsuar dhe nuk do tė vjedhė dhe nuk do tė qėllojė e as nuk do tė bėjė zina duke e prekur atė qė ėshtė e ndaluar. Veshėt do tė jenė tė ēiltėr dhe nuk do tė dėgjojnė instrumente muzikore, pėrgojime apo shpifje. Situata e gjuhės do tė pėrmirėsohet dhe nuk do tė flasė tjetėr pos asaj qė ėshtė e mirė. Nėse zemra ėshtė e prishur, i tėrė trupi do tė prishet dhe gjymtyrėt nuk shkojnė nė drejtim tejtėr, por vetėm se drejtė sjelljeve mėkatare dhe tė ligave.
    Nė namaz, ēėshtja e zemrės ose ėshtė e vendosur drejtė ose ėshtė e prishur. Nėse namazi ėshtė siē duhet, kjo ėshtė shenjė se zemra ka pėrfituar dhe ėshtė e fortė dhe e shėndoshė. Nėse nuk ėshtė siē duhet, ėshtė shenjė se zemra ka pėrfituar shumė pak dobi prej namazit, pėr shkak tė prishjes sė saj. Veprat e kėqija pastaj bėhėn tė dukshme dhe i pushtojnė gjymtyrėt.
    Dije se ēdo namaz qė kryhet me frikė-respekt dhe nėnshtrim, e gjallėron zemrėn dhe e stimulon atė pėr vepra tė mira dhe po ashtu e bėn qė tė adaptohet nė vepra tė mira, ashtu siē ēdo vepėr e mirė e bėrė jashta namazit e ngritė pėrkuljen dhe nėnshtrimit brenda namazit. Nė hadith shfaqet:
    “Pėr ju ėshtė namazi i natės (tahaxhud), siē ka qenė shprehi e njerėzve tė devotshėm para jush. Ėshtė pajisje pėr t’iu afruar Allahut, tė Madhėrishėm, parandalim pėr veprat e kėqija dhe shlyerje e mėkatėve”

    Pejgameri, salallahu alejhi ve selem, e ka bėrė tė qartė se namazi i natės i parandalon mėkatet ndėrsa kryerėsin e saj e ndalon nga veprat e kėqija dhe e nxitė nė vepra tė mira. Prandaj, ėshtė e domosdoshme pėr ne qė ta zbatojmė kėtė namaz dhe tė pėrfitojmė nga ai.
    Namazin e natės patjetėr duhet ta kryejmė me frikė-respeket, nėnshtrim dhe pėrkulje para Allahut tė Madhėrishėm, zemrat tona duhet tė vajtojnė pėr atė qė kemi qenė tė pakujdesshėm si dhe pėr mangėsitė, duke shpresuar mėshirėn e Zotit. Kėrkojmė afėrsi me Tė duke e thirrur me Emrat dhe Cilėsitė e Tij, duke kėrkuar qė tė na vendosė (forcojė) nė rrugėn e Tij dhe tė na sjellė dobi nga namazi dhe nga ngritja e natės.
    Pejgamerit, salallahu alejhi ve selem, i kanė thėnė: “Ky dhe ky falet tėrė natėn, por pėrėsėri kur arrin mėngjesin vjedhė! Ai, salallahu alejhi ve selem ka thėnė: “Kjo qė thoni ju (pėr namazin e tij) duhet ta ndalojė nga kjo”, ose ka thėnė “Namazi i tij do ta ndalojė atė (nga kjo).”
    Kur namazi i robit e arrin cakun e dėshiruar nė ndalimin nga mėktatet dhe mosnėnshtrimi, shkruhet nė Ilijin. Siē ėshtė cekur nė hadithin:

    “Nėsė namazi ėshtė kryer pas namazit tjetėr dhe mes tyre nuk ka fjalė tė kota (marrėzi), shkruhet ne Ilijin”
    Prandaj, kryerja e namazit me sinqeritet duke i bashkuar sė bashku elementet e dashurisė, frikės, shpresės, frikė-respektit dhe pėruljes, qė janė pjesė pėrbėrėse e hushu-sė (pėruljes/nėnshtrimit) ėshtė ēėshtje e domosdoshme dhe jetike. Siē ėshtė mirė e ditur se dallimi mes namazit tė pranuar dhe atij tė refuzuar ėshtė - hushu-ja.
    Ibėn Kajimi nė “El-Madarixh” ka thėnė:
    “Dy njerėz falen nė safin (radhėn) e parė, prapa njė imami, por dallimi i namazit mes tė dyve ėshtė sikur largėsia mes qiejve dhe tokės.” Kjo ėshtė pėr shkak se nė njerėn zemėr ka hushu kurse tjetra, qė ėshtė e vdekur, ka gjetur mė shumė kėnaqėsi ne ikje drejt luginave tė dynjasė - ka errėsirė tė pakujdesisė.

      Ora ėshtė Wed 20 Sep 2017, 00:35